Second Hand arba antras drabužių gyvenimas

Kai aš pasakau savo aplinkiniams, kad pirkau švarką, suknelę, sijoną Second hand parduotuvėje, sulaukiu dvejopos reakcijos. Vieni galvoja, kad Humana tipo parduotuvės skirtos žmonėms, kurie neieško madingų drabužių, o tiesiog bando nusipirkti ką nors pigiau, pvz. suknelę už 1 eurą ir džiaugtis gyvenimu. Kiti galvoja, kad išprotėjau, nes tokios parduotuvės nėra skirtos fashionistoms... Ech, tas keistas požiūris, mano manymu ZARA parduotuvės nėra skirtos fashionistoms, nes ne viena madinga mergina nenori matyti savo striukės ar nusipirkto sijono gatvėje. Išskirtinumas, geras skonis ir mokėjimas derinti drabužius - tai mano manymu yra mada.

Koks yra pagrindinis mados blogerių tikslias? Aš sakau tik savo nuomonę, daugiau nieko.. Aš manau, kad blogeris yra tam, kad parodytų kaip galima suderinti nesuderinamus dalykus, kaip pigius ir mass market drabužius derinti su prabangiais, kaip second hand parduotuvėje atrastais lobiais.

Kodėl aš einu į Second hand parduotuvę? Nes aš noriu išskirtinumo, aš nenoriu mieste pamatyti dar milijoną savo striukų klonų. Aišku, mes ilgai galime šnekėti apie ekologiją ir antrinę drabužių panaudojimo rinką, tačiau nesu nei žinovė, nei specialistė, tačiau suvokiu, kad antinis drabužių panaudojimas geras reiškinys.

Aš labai retai perku drabužius kiekvienai dienai Humanoje, aš ieškau lobių Humana Vintage parduotuvėje Vilniuje ir Rygoje (aišku, Rygoje asortimentas kur kas didesnis). Mane domina klasikiniai švarkai, Lee Wranglee džinsai, vintažiniai sijonai ir suknelės.

Šį kartą jūsų dėmesiui Chanel tipo švarkas su vintažinėmis auksinės spalvos sagomis, kuris atrodo išskirtinai, nepanašiai į nieką kitą, o mane džiugina jo kaina, mokėjau apie 8 EUR. Tačiau ne kainoje esmė, pagrindinis tikslas - išskirtinumas.

Būtent todėl fotosesijai aš vakar parinkau tokią vietą su grafiti, noriu garsiai pasakyti "reikia turėti skonį ir mokėti ieškoti".